10 Leonardo Dicaprio minčių ir citatų

2017-04-09

Nepasaint to, kad aš gimiau Holivude, iki 13 metų aš rimtai tikėjau tuo, kad būti aktoriumi tai lyg priklausyti Masonams. Kažkas tokio, kas yra tavo kraujyje ir perduodama tik genais. Man net į galvą nebuvo atėjusi mintis, kad galima tiesiog pasamdyti agentą ir užsirašyti į bandymą.
Manau, kad mane sudėtinga pavadinti atkakliu žmogumi, bet faktai sako kitką. Tais metais, kai man sukako 15 metų, aš jau buvau nuėjęs į 160 įvairiausių bandymų ir negavau nei vieno vaidmens.
Aš nemėgau mokyklos, nes ten mane vertė koncentruotis į tuos dalykus, kurių aš žinoti nenorėjau. Mokykloje į mane mažai kas kreipė dėmesį, bent jau iki tada kai tiesiog iš nuobodulio ir neturėjimo ką veikti aš pradėjau vaidinti bebrotį idiotą su permušta ranka.
Tai, kad kartais vakarėliuose aš pasirodau su draugais vyrais nereiškia, kad aš gėjus arba mąstau juo tapti.
Man patinka pačios paprasčiausios bobos – tos, kurias kiekvieną dieną matai gatvėje: studentės, padavėjos ir kažkas panašaus. Labai dažnai vakarėliuose aš pasirodau su kokia nors mergina su kuria manęs niekas nesieja išskyrus paprastą draugystę. Man ši mintis atrodo labai paprasta, bet aš niekaip negaliu jos niekam paaiškinti. Jeigu tu eini su mergina į kiną, tai nereiškia, kad tu primigtinai nori ją išdulkinti.

Paskutinis dalykas, kurio aš norėčiau, tai tapti vienu iš tų storų Holivudo šunsnukių su pinigais. Aš augau būdamas vargšas ir iš tikrųjų buvau laimingas būtent tuomet.
Svarbu atsiminti, kad kiekvieną kartą kai tu kažką perki, tu 100% remi tos įmonės politiką, kuri pagamino tą dalyką.
Tam, kad nustotum skųstis gyvenimu, reikia tiesiog nors kartą apsilankyti Afrikoje. Aš pakankamai daug laiko praleidau Afrikoje ir pamačiau su kokiomis problemomis ten susiduria žmonės. Vėliau, kai aš grįžau namo, aš supratau, kad daugiau nenoriu girdėti nei vienos problemos kuri rūpi mano bendravimo aplinkoje.
Man atrodo, kad pagrindinė Amerikos problema, kad ji bando nustatinėti savo taisykles ir tvarką tose šalyse apie kurias ji absoliučiai nieko nežino.
Džiaugiuosi, kad pagaliau aš nustojau bandyti įtikti kažkam, išskyrus save patį. Pradėjau galvoti apie savo herojų, o ne apie kastingo rezultatus. Kai vaikai manęs klausia „Kaip tapti aktoriumi?“, aš atsakau: „Mokykitės savo žodžių, dirbkite su savo vaidmeniu, nenustokite daryti pradėto darbo.“ Bet iš tikrųjų reikėtų pasakyti „Svarbiausia – nesijaudinkite dėl to, ką apie jus pagalvos kiti.“